1. Įvadas
Naujas požiūris į technologinį ugdymą, kai pirmenybė teikiama kūrybingumui, visuomenės gyvenimo, informacijos, technologijų kaitai, verslumui, sumaniam vartotojui, skatina naujai vertinti mokymosi situaciją, kelti sau tikslus, pasirinkti efektyviausius veiksmus, įsivertinti sėkmę, padeda mokiniams tapti savarankiškiems, nusiteikti ir pasirengti mokytis visą gyvenimą.
2. Tikslas, uždaviniai, struktūra
Technologijų bendrosiose programose numatytas technologinio ugdymo tikslas, uždaviniai, technologijų programos struktūra.
2.1. Tikslas.
Technologinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti technologinio raštingumo pagrindus, t. y. puoselėti vertybines nuostatas ir bendruosius technologinius gebėjimus, būtinus kiekvienam žmogui nuolat kintančioje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, gebėti taikyti nesudėtingas technologijas, patirti kūrybos džiaugsmą, mokėti spręsti problemas, išsiugdyti teigiamas nuolatinės technologijų kaitos nuostatas.
2.2. Uždaviniai (siekiami rezultatai).
Technologinio ugdymo procese mokiniai:
· puoselėdami vertybines nuostatas ir bendruosius gebėjimus, supranta sparčią technologijų kaitą, jų taikymo integralumą ir įtaką žmogaus socialinei kultūrinei, ūkinei aplinkai;
· bendradarbiaudami tarpusavyje, stebėdami tyrinėja kasdienio gyvenimo aplinką, aiškina problemas, jų sprendimo principus;
· siekdami idėjų ir jų įgyvendinimo dermės, moka sudaryti kuriamų projektų planus, nuosekliai organizuoja ir atlieka darbo procesus;
· planuodami bei organizuodami kūrybinę ir praktinę veiklą, geba kūrybiškai, funkcionaliai, estetiškai, ekonomiškai projektuoti, saugiai, kokybiškai, pagal tam tikras technologijas gaminti, kurti, prižiūrėti buitinę aplinką, orientuotis rinkoje kaip vartotojai, išlikti sveiki;
· siekdami plėsti žinias apie technologijas, jas kūrybingai taiko praktiškai, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informacijos apie istorines, kultūrines tautos amatų ir verslo tradicijas, socialinę kultūrinę ir ūkinę aplinką, šiuolaikinių technologijų, medžiagų naudojimo galimybes, vartotojams teikiamas paslaugas, rinką;
· žinodami medžiagų savybes, nagrinėja, kaip jas pritaikyti gaminiams, kokias darbo priemones ir technologijas naudoti, kad nebūtų pažeista medžiagų sandara;
· apibendrindami kūrybines idėjas ir praktinius darbus, įvertina rezultatus, įvairiais būdais kūrybiškai pateikia sukauptą medžiagą;
2.3. Struktūra.
2.3.1. Technologijų programos, jų vieta ugdymo procese.
|
Technologijų programos pavadinimas |
5–8 klasė |
|
|
|
|
Programų įgyvendinimo išraiška procentais |
||
|
Mityba |
Privaloma |
50 |
|
|
Tekstilė |
Privaloma |
|
|
|
Konstrukcinės medžiagos |
Privaloma |
50 |
|
|
Elektronika |
Privaloma |
|
|
|
Gaminių dizainas ir technologijos |
Nėra |
| |
|
Integruotas technologijų programos kursas |
Nėra |
|
|
3. Technologinio ugdymo mokinių veiklos sritys
3.1. Projektavimas – projektinių idėjų paieška, užduočių formulavimas, konkretinimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine (aprašomąja) forma.
3.2. Informacijos, skirtos projektinėms užduotims, medžiagoms pažinti ar technologiniams procesams atlikti, paieška, kaupimas, taikymas ir pateikimas.
3.3. Medžiagų pažinimas, jų pritaikymas projektinėms užduotims atlikti.
3.4. Technologinių procesų žinojimas, darbo procesų atlikimas ir rezultatų pristatymas – projektinių užduočių praktinio atlikimo procesai ir pasiektų rezultatų pristatymas. Planuojant pamokas, mokiniai pratinami kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už mokymąsi: numatyti savo veiklą, kelti mokymosi uždavinius, kryptingai veikti, įsivertinti pasiekimus.
- Teacher: DOVILĖ NAUJOKAITĖ