Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro VMA

Anglų kalbos kursas 5 - 8 klasėms

1. Tikslas

Ugdyti mokinių užsienio kalbos komunikacinę bei tarpkultūrinę kompetencijas, suteikiančią galimybę vartoti kalbą numatytomis programos temomis; ugdytis atvirumą pasaulio bendruomenei, toleranciją ir kūrybingumą.

2. Uždaviniai

Mokiniai gebės:

Vartoti anglų kalbą kaip tarpkultūrinio bendravimo priemonę ugdant mokinio bendrąsias ir kalbines komunikacines kompetencijas.

• suprasti gyvą ar įrašytą bendrinę kalbą programos temomis, kai kalbama normaliu tempu.
• suprasti nesudėtingų trumpų paprastų pasakojimų ir aprašymų  pagrindinę informaciją.
• Kalbėti monologu ir bendrauti su pašnekovu programos temomis ir situacijomis,
• bendrauti raštu programos temomis ir pagal pateiktas situacijas, naudojantis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga.
• taikyti tinkamas strategijas klausant, skaitant, kalbant ir rašant.

Supažindinti su įvairiais kalbos mokymosi būdais ir mokyti naudotis jais.

Mokyti mokinius naudotis informacinėmis technologijomis ieškoti informacijos ir bendraujti anglų kalba.

 3. Mokymo ir mokymosi turinys

3.1. Ugdytinos nuostatos

• Tobulinti sakytinio teksto suvokimo gebėjimus klausantis užsienio kalba kalbančių žmonių.
• Klausytis garso įrašų užsienio kalba turint tikslą suprasti ir susipažinti su kitos šalies kultūra ir tradicijomis, mokinių gyvenimo realijomis.
• Klausantis teksto sukaupti dėmesį, stengtis jį išlaikyti klausantis pakartotinai.
• Tobulinti rašytinio teksto užsienio kalba skaitymo techniką ir supratimo gebėjimus.
• Ieškoti reikalingos informacijos užsienio kalba elektroninėje erdvėje.
• Siekti skaitant suprasti nežinomus žodžius iš konteksto.
• Siekti geresnės kalbėjimo kompetencijos.
• Stengtis ugdytis sėkmingai komunikacijai būtinas normas ir vertybes: gebėjimą klausytis pašnekovo, toleranciją, gebėjimą dirbti kartu, bendrauti ir bendradarbiauti.
• Tobulinti sukurtą tekstą, atsižvelgiant į draugų ir mokytojo pastabas.
• Dalyvauti interaktyviuose tarptautiniuose projektuose, konkursuose, renginiuose.

1. Įvadas

2. Tikslas, uždaviniai, struktūra

Technologijų bendrosiose programose numatytas technologinio ugdymo tikslas, uždaviniai, technologijų  programos struktūra.

2.1. Tikslas.

Technologinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti technologinio raštingumo pagrindus, t. y. puoselėti vertybines nuostatas ir bendruosius technologinius gebėjimus, būtinus kiekvienam žmogui nuolat kintančioje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, gebėti taikyti nesudėtingas technologijas, patirti kūrybos džiaugsmą, mokėti spręsti problemas, išsiugdyti teigiamas nuolatinės technologijų kaitos nuostatas.

 2.2. Uždaviniai (siekiami rezultatai).

Technologinio ugdymo procese mokiniai:

·         puoselėdami vertybines nuostatas ir bendruosius gebėjimus, supranta sparčią technologijų kaitą, jų taikymo integralumą ir įtaką žmogaus socialinei kultūrinei, ūkinei aplinkai;

·         bendradarbiaudami tarpusavyje, stebėdami tyrinėja kasdienio gyvenimo aplinką, aiškina problemas, jų sprendimo principus;

·         siekdami idėjų ir jų įgyvendinimo dermės, moka sudaryti kuriamų projektų planus, nuosekliai organizuoja ir atlieka darbo procesus;

·         planuodami bei organizuodami kūrybinę ir praktinę veiklą, geba kūrybiškai, funkcionaliai, estetiškai, ekonomiškai projektuoti, saugiai, kokybiškai, pagal tam tikras technologijas gaminti, kurti, prižiūrėti buitinę aplinką, orientuotis rinkoje kaip vartotojai, išlikti sveiki;

·         siekdami plėsti žinias apie technologijas, jas kūrybingai taiko praktiškai, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informacijos apie istorines, kultūrines tautos amatų ir verslo tradicijas, socialinę kultūrinę ir ūkinę aplinką, šiuolaikinių technologijų, medžiagų naudojimo galimybes, vartotojams teikiamas paslaugas, rinką;

·         žinodami medžiagų savybes, nagrinėja, kaip jas pritaikyti gaminiams, kokias darbo priemones ir technologijas naudoti, kad nebūtų pažeista medžiagų sandara;

·         apibendrindami kūrybines idėjas ir praktinius darbus, įvertina rezultatus, įvairiais būdais kūrybiškai pateikia sukauptą medžiagą;

 2.3. Struktūra.

 2.3.1. Technologijų  programos, jų vieta ugdymo procese.

3. Technologinio ugdymo mokinių veiklos sritys

     3.1. Projektavimas – projektinių idėjų paieška, užduočių formulavimas, konkretinimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine (aprašomąja) forma.

    3.2. Informacijos, skirtos projektinėms užduotims, medžiagoms pažinti ar technologiniams procesams atlikti, paieška, kaupimas, taikymas ir pateikimas.

    3.3. Medžiagų pažinimas, jų pritaikymas projektinėms užduotims atlikti.

    3.4. Technologinių procesų žinojimas, darbo procesų atlikimas ir rezultatų pristatymas – projektinių užduočių praktinio atlikimo procesai ir pasiektų rezultatų pristatymas. Planuojant pamokas, mokiniai pratinami kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už mokymąsi: numatyti savo veiklą, kelti mokymosi uždavinius, kryptingai veikti, įsivertinti pasiekimus.

Programavimo pradmenų modulio paskirtis susipažinti su programavimo technologijos pradmenimis, padėti įvertinti savo polinkius, mokymosi galias ir apsispręsti dėl tolesnio informacinių technologijų mokymosi.

Programavimo pradmenų modulio tikslas – ugdytis gebėjimus nuosekliai, struktūriškai, algoritmiškai mąstyti, susipažinti su pagrindinėmis algoritmų konstrukcijomis ir sąvokomis, kurti nesudėtingas programas problemai spręsti, gilintis į programavimo technologiją; praktiškai pamatyti programavimo naudą.

Programavimo pradmenų modulis apima šias sritis: Algoritmas ir programa; Pagrindiniai programos struktūros elementai; Pagrindiniai duomenų tipai, veiksmai su duomenimis; Pagrindinės valdymo struktūros: nuosekli veiksmų seka, sąlyginis sakinys ir veiksmų kartojimas; Programos sudarymas ir atlikimas.

 Mokinys,  baigdamas šį modulį, parengia programas, pristato,  paaiškina programas technologiškai, geba  taikyti programavimo teorijos pagrindus.

    https://sites.google.com/site/manostartas/informacines-technologijos/10-klasei 

PSD3.20 grupė, IV gimnazijos klasė

PAP3.20-3

IV gimnazijos klasė

Apibūdinti rankinius medienos apdirbimo staliaus įrankius ir jais atliekamų operacijų rūšis.

Paruošti darbui rankinius medienos apdirbimo staliaus įrankius.

Atlikti rankinio medienos apdirbimo operacijas staliaus įrankiais.

Apdirbti medieną rankiniu būdu pagal brėžinį naudojant rankinius staliaus įrankius.

PSD2.20

Įgyjamos kompetencijos

1. Dekoruoti pastato paviršius apmušalais.

2. Dekoruoti statinio paviršius dažų mišiniais.

Artūras Gudelis

Kurso metu įgyjamos kompetencijos:

1. Sandėliuoti statinio dažymo, plytelių klojimo, tinkavimo medžiagas, gaminius ir įrangą.

2. Paruošti ir sutvarkyti dažytojo, plytelių klojėjo, tinkuotojo darbo vietą.

3. Skaityti statinio darbo projektą.

PSD2.20

PR318

MST319 grupės informacija

PAP2.20-1, apdailininko modulinė profesinio mokymo programa

PFŠ2.20-1 gr. Fasadų šiltintojo, apdailos detalių ir pastolių montuotojo modulinė profesinio mokymo programa(kodas P32073214 ,110 kreditų)

Apibūdinti ekstremalių situacijų tipus, galimus pavojus.

Kurso tikslas yra supažindinti su sistema skirta apsaugoti šalies gyventojus bei materialines gėrybes taikos ir karo metu. Civilinės saugos veiksmų esmė – aktyvus visų valstybės gyventojų dalyvavimas gelbėjimo darbų organizavime ir žmonių gelbėjime iš pagrindinių nelaimės vietų, avarijų, katastrofų likvidavime.